- mirgelis
- 1 mìrgelis sm. (1), mirgelỹs (3a) Klvr pasėtų vasarinių javų mišinys: Mìrgelį jau laikas pjaut Alk. Mìrgelis apsimoka sėti: jei ne avižos, tai miežiai, jei ne miežiai, tai žirniai – vis užauga Mrj. Mirgelis geriausiai užaugo Vlkv. Tai bent mirgelỹs užaugo – pašaro bus kap vandens upėj Kt.
Dictionary of the Lithuanian Language.